Siracido 11

₁Neturtingo žmogaus išmintis jam pakelia galvą

ir pasodina jį tarp didžiūnų.

₂Negirk žmogaus dėl jo gražios išvaizdos

ir neniekink vien dėl jo išorės.

₃Bitė mažutė tarp sparnuočių,

bet ji surenka visų saldžiausią derlių.

₄Neišjuok skarmalus vilkinčio,

nesišaipyk iš skurde esančio žmogaus,

nes neįprasti Viešpaties darbai,

nuo mirtingųjų paslėpti jo veiksmai.

₅Daug karalių buvo pasodinta žemėje,

o tas, apie kurį niekas nepamanė, nešiojo vainiką.

₆Daug įtakingų žmonių dažnai patenka į visišką nemalonę,

ir įžymūs žmonės atiduodami priešams į rankas.

₇Neištyręs reikalo, nesikabinėk;

pirma apsvarstyk, tik tada pasmerk.

₈Neišklausęs neduok atsakymo,

nenutrauk kito kalbos viduryje.

₉Neik į ginčus dėl dalyko, kuris tau nesvarbus,

ir nesikišk į įžūliųjų kivirčą.

₁₀Mano vaike, nebūk užsiėmęs daugeliu dalykų;

jei daugės tavo reikalų, neliksi be kaltės.

Net jeigu vysiesi, niekada nepasivysi,

o bėgdamas neištrūksi.

₁₁Vienas žmogus tik triūsia, grumiasi ir skuba,

bet vis vien vis labiau ir labiau nusivilia.

₁₂O kitas eina savo keliu sugniužęs,

bejėgis ir sklidinas neturto,

tačiau Viešpaties akys į jį žiūri maloniai.

Jis ištraukia jį iš bjaurios klampynės,

₁₃pakelia jo galvą ir išaukština jį

daugelio nustebimui.

₁₄Geri ir blogi dalykai, gyvybė ir mirtis,

neturtas ir turtai ateina iš Viešpaties.

₁₅Išmintis, supratimas ir Įstatymo pažinimas,

meilė ir dori takai ateina iš Viešpaties.

₁₆Klaida ir tamsybė buvo sukurtos su nusidėjėliais;

blogis pasensta kartu su besididžiuojančiais piktu.

₁₇Viešpaties dovana pasilieka su teisiaisiais;

jo malonė neša tvirtą sėkmę.

₁₈Žmogus gali pralobti, būdamas taupus šykštuolis,

ir štai koks atlyginimas jam skiriamas.

₁₉Sakydamas: „Radau poilsį,

dabar puotausiu, nes visko turiu“, –

jis nežino, kiek ilgai truks,

kol viską paliks kitiems ir mirs.

₂₀Mano vaike, atlik savo pareigas, atsidėk joms

ir pasenk, atlikdamas savo užduotį.

₂₁Nesižavėk nusidėjėlio laimėjimais,

bet pasitikėk Viešpačiu ir lauk iš jo šviesos,

nes Viešpačiui lengva

vargšą padaryti turtingą staiga, vienu akimirksniu.

₂₂Viešpaties palaiminimas yra atlyginimas teisiajam,

ir laikui atėjus jo viltis duos vaisių.

₂₃Nesakyk: „Ko man bereikia?

Ko man betrūksta?“

₂₄Nesakyk: „Esu nepriklausomas!

Kokia bėda begali mane užgulti?“

₂₅Gerovės dieną žmogus užmiršta nelaimes,

nelaimės dieną žmogus nebeatmena gerovės.

₂₆Lengva Viešpačiui mirties dieną

atlyginti žmogui pagal jo elgesį.

₂₇Trumpa kančia užgožia praėjusius malonumus,

o gyvenimo gale atskleidžiami žmogaus darbai.

₂₈Nevadink nė vieno laimingu prieš jo mirtį,

nes žmogus pažįstamas tik gyvenimo gale.

₂₉Nekviesk kiekvieno į savo namus,

nes apgaulus žmogus turi daug veidų.

₃₀Niekšo širdis – kaip medžioklinis sakalas narve;

kaip šnipas jis ieško tavo silpnų vietų.

₃₁Jis budriai tyko, gera paverčia į pikta,

o pagyrimo vertas tavo elgesys jam atrodo ydingas.

₃₂Židinys prisipildo žarijų iš vienos kibirkšties,

o piktadarys tyko iš pasalų kraują pralieti.

₃₃Saugokis nedoro žmogaus, kuris sumano pikta,

kad amžinai nepražudytų tavo gero vardo.

₃₄Priglausk svetimą žmogų savo namuose,

ir jis sutrikdys tavo gyvenimo būdą,

o tave padarys svetimą tavo šeimai.